MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

*Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1125; Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570; Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą bei gimnazijos Mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašu.
*Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų. Mokiniai iš anksto supažindinami su vertinimo kriterijais ir skirtingų pasiekimų lygių reikalavimais, aprašytais bendrosiose programose. Vertinant mokinių pasiekimus vadovaujamasi profesine etika, užtikrinančia teisingą visų mokinių pasiekimų vertinimą.
*2025-2026 m. m. naudojama mokinio pažangos ir karjeros planavimo platforma „Spotiself“, kuri gimnazijos 8-IVG klasių mokiniams padės suprasti savo stipriąsias puses, išsikelti tikslus ir priimti informuotus sprendimus dėl ateities, stebėti pažangą, įsivertinti kompetencijas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI) ir kurti strategiją sėkmingai ateičiai. Platformos teikiamos galimybės padės mokytojams efektyviai organizuoti ir valdyti mokinių pažangos stebėjimo procesą, skatinti mokinių įsitraukimą ir padės priimti pagrįstus sprendimus dėl kiekvieno mokinio pažangos.
*Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu siekiama:
mokiniams: paremti mokinių mokymąsi, teikiant grįžtamojo ryšio informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą; sukurti sąlygas analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi;
mokytojams: suprasti, fiksuoti ir įvertinti mokinio įgytus pasiekimus ir patvirtinti bendrojoje programoje aprašytą pasiekimų lygį; priimti pagrįstus sprendimus tolimesniam ugdymui planuoti ir tobulinti; kurti palankią ugdymo aplinką, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, ir tikslingai panaudoti informaciją apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą, bendradarbiaujant su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais;
tėvams (globėjams, rūpintojams): sužinoti, kokią pažangą daro jų vaikas; gauti informacijos apie jo pasiekimų lygį ir tai, kaip padėti jam mokytis.
*Vertinimo nuostatos:
mokinių pasiekimai vertinami, naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais;
laikomasi nuostatos, kad vertinimas turi būti naudingas mokiniams – kai sukuria sąlygas individualiai pažangai;
pereinama nuo visiems mokiniams vienodos prie suasmenintos vertinimo kultūros;
individualiai pažangai skatinti, stebėti ir vertinti taikomas formuojamasis vertinimas; mokymosi pasiekimams įvertinti – apibendrinamasis vertinimas;
vertinimas apima kelis įrodymų šaltinius, įvairius vertinimo būdus, pasiekimų įrodymų kaupimą ir apibendrinimą;
vertinimo rezultatų dalijamasis su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) yra nuolatinis procesas, įtraukiantis juos į mokinio mokymąsi;  vertinimo procese dalyvauja pats mokinys – įsivertina savo mokymosi procesą ir rezultatus.
*Gimnazijoje naudojami šie vertinimo būdai:
formuojamasis vertinimas – mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius;
įsivertinimas – paties mokinio mokymosi proceso, mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolesnius savo mokymosi žingsnius;
apibendrinamasis vertinimas – juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu arba gimnazijoje sutarta forma.
įsivertinimo, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo dermę užtikrina mokytojų atsakomybė, įtrauki gimnazijos vertinimo kultūra ir visų su ugdymu susijusių asmenų dialogas.
*Pasiekimų lygiai:
PUG mokinių: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama skaitmeninėse laikmenose;
1-IVG kl. mokinių: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. 1-4 kl. mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. 5-IVG kl. mokinių pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų.
*Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, PUG mokiniams parengiant aprašą, 1-4 kl. mokiniams – nustatant pasiekimų lygį, o 5-IVG kl. mokiniams – parašant pažymį. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai vadovaujasi gimnazijoje priimtais ir su mokiniais aptartais susitarimais.
*Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba. Tai svarbu ir dėl didelio mokymosi potencialo mokinių optimalaus gebėjimų augimo, ir dėl visų mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, siekiant suteikti ją laiku, kad visų mokinių pasiekimai gerėtų.
*Siekiant pagerinti 5, IG , IIIG klasių mokinių pažangą ir pasiekimus ilgalaikiai dalykų planai parengiami atsižvelgiant į šių mokinių NMPP bei PUPP rezultatų analizės duomenis.
*Mokymosi rezultatai aptariami klasių valandėlių metu, individualiuose pokalbiuose su tėvais (globėjais, rūpintojais), toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų susirinkimuose.
*Kiekvienas mokytojas per pirmąsias dalyko pamokas rugsėjo mėnesį supažindina mokinius su dalyko vertinimo kriterijais, su mokymosi turinio pasikeitimais. Klasių vadovai per pirmąjį bendrą tėvų susirinkimą supažindina mokinių tėvus su ugdymo turinio nuostatomis, kompetencijų ugdymu bei vertinimo tvarka.
*Apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, per elektroninį dienyną, klasių tėvų susirinkimuose, atvirų durų dienų metu, per individualius susitikimus su mokytojais (organizuojami ne mažiau kaip 2 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimai su mokytojais per mokslo metus).
*Gimnazijoje nustatyta mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka:
mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai) raštiškai kreipiasi į gimnazijos direktorių dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo, motyvuodami kreipimosi būtinumą;
direktorius įsakymu paskiria komisiją iš dalyko aukščiausios kvalifikacinės kategorijos mokytojo, nedėstančio tam mokiniui, klasės vadovo ir direktoriaus pavaduotojo ugdymui, ištirti prašyme išdėstytus faktus;
įvertinimas peržiūrimas per 5 darbo dienas ir atsakymas raštu pateikiamas mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams).