Kai kojos pačios kilnojosi
Straipsnio data 2024-11-14
Lapkričio 14 d. visi gimnazijos pradinukai nekantriai laukė ypatingų svečių – šaunios instrumentinio folkloro grupės iš Vilniaus, kuri vaikams surengė nepamirštamą etno žaidimą – edukaciją, kurioje buvo gausu įvairiausių muzikos instrumentų, paukščių garsų, lietuvių liaudies dainų ir senųjų tradicijų, ritmo, šokio ir daug įtraukiančio šėlsmo!
Nuo pat pirmos akimirkos, kai įžengė į sceną, savo charizma, profesionalumu, išmone ir muzikos garsais folkloro ansamblis užbūrė pradinukus. Ir čia pat prasidėjo stebuklingas garsų šėlsmas, kuris įtraukė visus ne tik atidžiai klausyti, bet ir kartu ploti ir trepsėti ritmą, grojant išbandyti visus neįprastus šiandien mums instrumentus, kartu dainuoti, skaičiuoti, kiek gi ta varnelė turėjo vaikelių, bei lengvai pasimankštinti. Šypsenos ir spindinčios akys vaikų veiduose nepaliko jokių abejonių- tai folkloro grupės gebėjimas į veiklas įtraukti visus susirinkusius į edukaciją. Laikas pralėkė nepastebimai, o ši edukacija – etno žaidimas, tik dar kartą parodė, kad atsidavimas tam ką darai iš širdies, pasiekia net pačių mažiausiųjų širdis. Džiugu, kad šiandieninėje technologijų visuomenėje ši folkloro grupė įstengė ne tik išlaikyti gyvas lietuvių liaudies tradicijas, bet ir jas pateikia mažiesiems piliečiams taip, kad padėtų išsaugoti tradicijas.
Pradinio ugdymo mokytoja Kristina Tribockė
