Tarmių popietė
Straipsnio data 2013-11-29
Tą vėjuotą lapkričio 29 d. popietę aktų salėje susirinko visa Lietuva: mokiniai ir mokytojai tapo aukštaičiais, žemaičiais, dzūkais ir suvalkiečiais. Kol visi laukė renginio čia pat salėje jau ėmė tarmiškai pokštauti nekantrūs ETNOgrafinio ansamblio projekto dalyviai, o, paskatinti mokytojos Julijos ir devintokės Monikos, netrukus ir visi kiti įsitraukė dainų dainuoti. Net keturiais balsais sudūdavo aukštaičių „Buva dūda Vilniuj“, o žemaičių pempės ir kurmio pokalbis „Pempel, pempel koudoutuoj“ įgavo neregėtą greitį. Po dainų kvapui atgauti visi susipažino su Lietuvos tarmių regionais ir jiems būdingais bruožais. Bet ilgai neužsisėdėjome: po trumpos Prezi pateikties sekė įtraukiančios Baltų raštų kūrybinės dirbtuvės ir linksmi lietuvių liaudies žaidimai. O kai nusiplukę žiūrovai-dalyviai pagaliau sugrįžo į savo vietas, visi nuščiuvę klausėsi nuo scenos skambančių aukštaičių sutartinės dermių… Ak, puikus koncertas, o ir laukti nepabodo!
Julija Ladygienė, lietuvių kalbos mokytoja
