Išvyka Į Lukiškių Kalėjimą – Tardymo Izoliatorių
Straipsnio data 2012-12-10
2012 m. spalio 3 dieną vykome į Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą. Kai įėjome į vidų, mūsų laukė griežta patikra. Negalėjome įsinešti vidun neleidžiamų dalykų. Į vidų mus įleido tik po tris. Vėliau laukė patikrinimas metalo detektoriumi. Po visų patikrų, mus supažindino su kalėjimo patalpomis, paaiškino kaip įprastai policininkai tikrina atvykstančius žmones. Mums leido pažiūrėti kaip atrodo kamera, įėjome į vidų ir detaliai apžiūrėjome, kaip gyvena nuteistieji. Vėliau mus nuvedė į kalėjimo virtuvę, parodė kalėjimo šunis. Mano manymu, tie šunys yra tikrai dideli.
Pamačius kalėjimo gyvenimą iš šalies, supratau, kiek svarbu žmogui laisvė.
Ugnė Rodevičiūtė, 10 klasė
Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio duris visuomenei atvėrė trys Lietuvos įkalinimo įstaigos Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius, Šiaulių bei Kauno tardymo izoliatoriai. Išgirdus šią žinią suskubau registruotis vizitams į arčiausiai mums esantį Lukiškių kalėjimą-tardymo izoliatorių. Su kalėjimo darbuotojais pavyko susitarti, užpildėme krūva dokumentų ir štai – spalio 3 dieną su pirmąja grupe mokinių (8-10kl), o gruodžio 5 dieną – su antrąja (10-12 kl.), išvykome į ilgai lauktą ekskursiją. Ten, kur visi nenori pakliūti, bet nori nors trumpam apsilankyti, ten, kur smalsu savo akimis pamatyti, kaip gyvena nuteistieji iki gyvos galvos, kaip jie leidžia laiką, pasiklausyti apie jų kasdienybę. Manėme, kad mums neteks pamatyti nuteistųjų, tačiau, ekskursijos metu mes visą laiką vaikščiojome šalia jų. Išgąsdinti likome tik ekskursijos pradžioje, kuomet žengėme pirmus žingsnius kalėjimo teritorijoje. Pareigūnai mums pasakojo, kaip veikia įkalinimo įstaiga, kokia yra jos istorija, kokiomis sąlygomis yra laikomi nuteistieji ir kaip yra dirbama siekiant juos perauklėti. Kalėjimo prižiūrėtojas pasakojo, kokia yra pareigūnų darbo rutina ir iššūkiai. Papasakojo linksmas istorijas apie nesėkmingus pabėjimus. Mūsų mokyklos mokiniai yra drąsus ir mėgstantys klausinėti, tačiau šių ekskursijų metu, klausimų jiems nekilo. Šie vizitai parodė, kokia realybė laukia tų, kurie padarys nusikaltimą, tos 1,5 valandos „nelaisvės“ privertė susimąstyti, koks, visgi, saldus yra laisvės skonis.
Socialinė pedagogė, Renata Kolesnikaitė
